Pavadinimas: | Raguva |
Kiti pavadinimai: | Raguvos vėjo malūnas |
Apskritis: | Panevėžio aps. |
Rajonas: | Panevėžio r. |
Seniūnija: | Raguvos sen. |
LKS: | N6158673; E539345 |
WGS: | N55,561383; E24,623687 |
Unikalus objekto kodas: | |
Komplekso dalių kodai: | |
Seni kodai: | |
Statusas: | Neregistrinis |
Rūšis: | Kepurinis akmeninis vėjo malūnas |
Statinio unikalus Nr.: |
Malūno istorija
Malūnas pastatytas 1908 m. Ši data įamžinta ant jo sienos (užrašas išlikęs). Malūnas priklausė žydams (bent jau 1922–1932 m.; tokį laikotarpį apima rasti šaltiniai). Minimi „Kovalskis ir Levinas“, „Kovalskis, Zalmanas Mauša ir Levinas“ ar „Mauša Levinas“ [1]. Pagal vieno iš savininkų vardą malūnas ir vadintas – Maušiuko malūnu [2].
Vėju šiame malūne naudotasi neilgai. 1922 m. jis jau minimas kaip garo malūnas [3]. Sparnai ir kepurės mechanizmai tokiam malūnui buvo nebereikalingi. Toks, be sparnų, paprastu stogu vietoje kepurės, jis ir užfiksuotas 4 deš. nuotraukose [4]. Kažkuriuo metu greta malūno buvo pastatyta lentpjūvė [5].
Sakoma, kad malūno girnos sustojo, kai kolūkiuose paplito elektra varomi malūnai [6]. Taigi, jau po 1945 m. Kitų teigiama, kad tai nutikę dar tarpukary, esą, 1935 m. malūnas jau naudotas kaip sandėlys [7]. Atrodo, kad pastaruoju atveju bus klaidingai suinterpretuotas 1935 m. malūno vaizdas (nuotrauka [8]), kai besparnis ir bekepuris garo malūnas palaikytas nebeveikiančiu malūnu.
Vėlesnė malūno istorija siejama su Pranu Tarabilda (1912–1993 ar 1998 [9]; žymaus menininko Petro Tarabildos brolis) [10]. Jis buvo kilęs iš Jočiūnų kaimo (Panevėžio r.), minimas kaip policijos pareigūnas (?), darbininkas [11]. 1938–1948 m. šis „kaimo juodadarbis“ pakeitė apie 30 darbų. Buvo sunkus metas. 1948 m. Tarabilda Raguvos „lentpjūvėje-malūne“ įsidarbino mašinistu, po to tapo gaterininku, brigadininku, o galiausiai – vedėju [12]. Artimųjų atmintyje jis ir išliko kaip „malūnininkas“ [13]. Tarabildų šeima gyveno name greta malūno [14]. Sodyba išlikusi, priklauso Tarabildos sūnui Steponui. 2001 m. greta sodybos ir begriūvančio malūno pastatytas kito Tarabildos sūnaus Aleksandro sukurtas kryžius, skirtas Raguvos 500 metų jubiliejui.
8 deš. pasiduota naujai ir sparčiai plitusiai madai: malūnas paverstas kavine (restoranu) ir viešbučiu, o naujai išmūrytame malūno priestate įrengta pirtis ir baseinas [15]. Įstaiga naudojosi sūrio gamyklos ir kolūkio darbuotojai, čia vykdavo šventės, būdavo priimami svečiai. Bet prasidėjus kitiems laikams ir privatizacijai (po 1990 m.) „viskas iš jo dingo ir liko tik sienos“, „išpuvo ąžuoliniai baldai, grindys, išvirto durys“ [16].
Apie 2012 m. malūną įsigijo verslininkas Silvestras Liudvinavičius, 2018 m. jau ieškota kito pirkėjo[17].
Asmenvardžių variantai
● Pranas Tarabilda: Pranciškus [18]
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
Kontekstai, nutikimai, legendos...
● Vėjo malūnų istorija Raguvoje prasidėjo dar iki Maušiuko malūno atsiradimo (1908). Vienas jų minimas 1886 m. Tuo metu miestelyje buvo ir daugiau pramonės įmonių ar su ja susijusių statinių: bravoras, vyno rūsys, dvi odų dirbtuvės [19]. 1939 m. Raguvoje gyveno apie 1400–1600 žmonių, veikė pieninė, linų pluošto ir sėmenų apdirbimo įmonė, elektrinė, trys malūnai ir lentpjūvė [20].
● Greta Maušiuko malūno stovėjo dar vienas vėjo malūnas [21]. Šis buvo medinis, priklausė, berods, Vladui Survilai (minima 1922, 1931 m.), atrodo, kad jam pavyko išvengti ir karo negandų (pažymėtas 1944–1945 m. žemėlapyje) [22]. Maušiuko ir Survilos malūnus skyrė gatvė, kuri iki 1922 m. vadinosi Malūnų gatve (dabar Kėdainių g.) [23].
● Apie vieną Raguvos krašto malūnininką (nežinia, kurio malūno) (1944): „Karo pabaigoje pradžios mokykloje valsčiaus viršaitis sukvietė pasitarimą, kuriame dalyvavo vietinės rinktinės kariai, girininkas, veterinarijos gydytojas, malū Viršaičiui pasiūlius, įsteigtas Lietuvos aktyvistų Raguvos štabas, kurio tikslas – gintis nuo bolševikų. Dėl to į bažnyčios varpinę buvo įkeltas kulkosvaidis.“ [24]
● Romantiškas-praktiškas skelbimas (2018–2019): „Parduodamas istoriją menantis Raguvos malūnas! Kas neabejingi Raguvos miestelio grožiui, galite atkurti miestelio puošmeną – malūną, kuris likęs tik vienas, deja paskutinis. Jei turite planų apie nuosavą verslą, šis pasiūlymas jums. Suburti žmonių minias į kavinę-malūną, kurios sienos istoriją mena, kad atsipalaiduotų nuo kasdienybės, darbų, pasimėgautų pirties teikiamais malonumais, viešbučio kambarėliais… Galite tai įgyvendinti dabar!“ [25]
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
_______________________
[1] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1922, p. 348; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1923, p. 376; Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1932, p. 363; 1932 m. statistinės žinios, Panevėžio apygardos darbo inspekcija, 1932, in: Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 10R, ap. 1, b. 28, [l. 21]; Paveikslas (pagal įrašą ant paveikslo): Antanas Krištopaitis, 1978 // publikuota: Antanas Krištopaitis, Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse, [Vilnius]: Maldžio fondas, 2007, p. 153.
[2] Paveikslas (pagal įrašą ant paveikslo): Antanas Krištopaitis, 1978.
[3] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 348. Dar žr. Paveikslas (pagal įrašą ant paveikslo): Antanas Krištopaitis, 1978.
[4] Fot.: [autorius nežinomas], [XX a. 4 deš.] // publikuota: Raguva (serija: Lietuvos valsčiai, t. 8), sud. Romaldas Samavičius, Povilas Krikščiūnas, Venantas Mačiekus, Vilnius: Versmė, 2001, pav. 2; Fot.: J. Davidauskis, 1935 // saugoma: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, negatyvo nr. 4527 // publikuota: Lietuvos malūnai: [interaktyvus], prieiga: www.malunai.lt/gallery.php?malunas_id=143&tipas=1&foto_id=8848, [žiūrėta 2019 12 02].
[5] Fot.: J. Davidauskis, 1935; Pateikėjas Antanas Slučka (g. 1944, Užunevežiai, Panevėžio r.), pasakojimą užfiksavo Audinga Satkūnaitė (2016, Raguva, Panevėžio r.) // publikuota: Audinga Satkūnaitė, „Gimtosios Raguvos žemės neapleido“, in: Sekundė, 2016 09 09.
[6] Pateikėjas Antanas Slučka.
[7] Lina Dapkienė, „Raguva: tikėjimų kryžkelė ir malūnas be miltų“, in: Valstiečių laikraštis, 2019 06 12.
[8] Plg. Fot.: J. Davidauskis, 1935.
[9] Rytis Ambrazevičius, „Pranas Tarabilda“, 2015 06 09, in: Geni: [interaktyvus], prieiga: www.geni.com/people/Pranas-Tarabilda/6000000025221698911, [žiūrėta 2019 12 02]; „Aleksandras Tarabilda“, 2019 08 22, in: Pasaulio anykštėnų bendrija: [interaktyvus], prieiga: www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1172, [žiūrėta 2019 12 02].
[10] Paveikslas (pagal įrašą ant paveikslo): Antanas Krištopaitis, 1978.
Atsiminimas, kad lentpjūvėje prie malūno dirbo menininko Petro Tarabildos tėvai (Mykolas Tarabilda, 1874–1936; Petronėlė Tarabildienė, Bruzgulytė, 1876–1954), atrodo, bus klaidingas. Žr. Pateikėjas Antanas Slučka. „Petras Tarabilda“, 2019 02 07, in: Pasaulio anykštėnų bendrija: [interaktyvus], prieiga: www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1216, [žiūrėta 2019 12 02].
[11] „Aleksandras Tarabilda“.
[12] Pateikėjas Bronislovas Saulius Tarabilda (g. 1936, Juostininkai, Anykščių r.), pasakojimą užfiksavo Žilvinas Skačkauskas (2017, Šiauliai) // publikuota: Žilvinas Skačkauskas kalbina Bronislovą Saulių Tarabildą, „Bronislovas Saulius Tarabilda apie gyvenimą“, 2017 10 25, in: Atspindžiai. Šiaulių kino meno klubas: [interaktyvus], prieiga: http://atspindziai.siauliukinas.lt/bronislovas-saulius-tarabilda-apie-gyvenima/, [žiūrėta 2019 12 02].
[13] Pateikėjas Steponas Rimantas Tarabilda (g. 1940), pasakojimą užfiksavo Vitalija Jalianiauskienė (2015, Raguva, Panevėžio r.) // publikuota: Vitalija Jalianiauskienė, „Ateities planuose – trisdešimt svarbių punktų“, in: Panevėžio balsas, 2015 07 12.
[14] Pateikėjas Steponas Rimantas Tarabilda; Paveikslas (pagal įrašą ant paveikslo): Antanas Krištopaitis, 1978.
[15] Paveikslas (pagal įrašą ant paveikslo): Antanas Krištopaitis, 1978; Lina Dapkienė, op. cit.
[16] Pateikėjas Antanas Slučka.
[17] Lina Dapkienė, op. cit.; „Panevėžio r. sav., Raguvos mstl., Kėdainių g., biuro, prekybinės, viešbučių, paslaugų, maitinimo paskirties patalpos“, 2018 02 27 (redaguotas 2019 09 22), in: Aruodas.lt: [interaktyvus], prieiga: www.aruodas.lt/3-248367, [žiūrėta 2019 12 02].
[18] Veronika Živilė Baltušnikaitė, „Antrasis medžio gyvenimas – skulptoriaus rankose“, in: XXI amžius, 2011 12 02.
[19] Kazys Misius, „Raguvos paštas iki 1940 m.“, in: Raguva, p. 196–197.
[20] Algimantas Miškinis, Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai (serija: Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. IV), Vilnius: Savastis, 2009, p. 375; Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, Vilnius: Mintis, 1991, t. 3, p. 652–653.
[21] Fot.: [autorius nežinomas], [XX a. 4 deš.] // publikuota: Raguva, pav. 2; Žemėlapis: [1944–1945] // publikuota: Algimantas Miškinis, op. cit., p. 376 (pav. 752). Dar žr. „Senoji Raguva“, in: ArcGIS: [interaktyvus], prieiga: www.arcgis.com/apps/MapJournal/index.html?appid=493f75631bf24961b0b3d11ef64bda51, [žiūrėta 2019 12 02]; „Raguva“, in: Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka: [interaktyvus], prieiga: http://panrbiblioteka.lt/lt/krastotyra/virtualus-archyvas/3818-raguva, [žiūrėta 2019 12 02].
[22] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 392; Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., p. 364.
[23] Ričardas Čepas, „Raguvos valsčiaus savivaldybė 1918–1940 m.“, in: Raguva, p. 250.
[24] Romaldas Samavičius, „Nacių okupacijos metai Raguvoje“, in: Raguva, p. 315.
[25] „Panevėžio r. sav., Raguvos mstl.“