ATSIRADIMO APLINKYBĖS
Pastatymo metai: 1894 m. Data išraižyta ar iškalta ant malūno durų staktos. Kad tuo metu malūno jau būta, liudija ir 1897 m. žemėlapis.
Statytojas (savininkas): Sakoma, kad malūną pastatė Kazio Vaitekūno (g. 1948) senelis.
Alternatyvios istorijos: Pateikiamos ir kitos malūno pastatymo datos, deja, nepaaiškinant, kuo juos grindžiamos: (1) XX a. pradžia (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Aktas (projektas), 2006); (2) XX a. 2–3 deš.

ISTORIJA: iki 1918 m.
Nutikimai: Ant malūno durų staktos būta dar vienos datos – „190[?]“ (paskutinis skaitmuo tikslintinas, panašėja į „6“ ar „8“). Ji gali būti susijusi su reikšmingesniu malūno istorijos ar jo šeimininkų gyvenimo įvykiu.

ISTORIJA: 1918–1945 m.
Savininkai: Priklausė Vaitiekūnams. 1922 ir 1925 m. kaip savininkas minimas Kazys Vaitiekūnas, 1931 m. – Bernardas Vaitiekūnas.
Veikla: Malė šeimininkų ūkio reikmėms ir pelnui. Be to, veikė lentpjūvė ar gamintos skiedros. Tame malūne buvo įrengta ir naudojama papildoma transmisija (užfiksuota 1996 m.).
Įranga: Buvo dvejos girnos, piklius. Girnų skersmuo 0,91 m.

ISTORIJA: 1945–1990 m.
Rekonstrukcijos: Kai kur teigiama, kad malūno įrenginius suko ir elektra. Tačiau, jei malūnas nustojo veikti 1952 m. (žr. toliau), tai kelia abejonių. Paprastai malūnai pradėti elektrifikuoti kiek vėliau. Kažkuris iš šių liudijimų gali būti netikslus ar klaidingas.
Veikla, malė iki: Sakoma, malūnas nebenaudotas nuo 1952 m. Nuo tada ir neremontuotas.

ISTORIJA: po 1990 m.
Savininkai: Priklausė žemės ūkio bendrovei. Vėliau savininko klausimas komplikavosi. Malūnas stovėjo Vaitekūnų sodyboje, kur šeimininkavo malūnininko ainis Kazys Vaitekūnas (g. 1948), tačiau dokumentuose jo teisinė nuosavybė nebuvo įregistruota. Vaitekūnas nebuvo malūno savininkas ir nebuvo atsakingas už jo apsaugą. Tačiau malūnas nebuvo įtrauktas ir į statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašus, nebuvo teisiškai pripažintas bešeimininkiu. Taip jis liko be jokio šeimininko. Nors formaliai (?) malūno savininku buvo nurodomas Kazio brolis Petras Vaitekūnas (g. 1951).
Sunykimas: Malūnas statytas iš molio, todėl buvo ne itin atsparus aplinkos poveikiui. 1996 m. jo būklė jau buvo avarinė: iš lentų apkalo buvo tik likučiai, molis iš dalies nuplautas ir išgriuvęs, sienose plyšiai; stogas kiauras, kepurės ir sparnų liekanos pasvirusios; pirmo aukšto perdanga įlinkusi, laikėsi tik ant statovlio ir apatinio krumpliaračio.
Vizijos: 1996 m. paveldo specialistai pažymėjo: būtina išsaugoti originalią ir unikalią technologinę įrangą, pastatas taip pat unikalus, tačiau jį išsaugoti nėra galimybių. Malūną siūlyta demontuoti, o jo įrangą perkelti į muziejų arba kitą malūną.
Sunaikinimas: Malūnas pavojingai sviro į greta stovėjusio gyvenamojo namo pusę. 2007 m. gruodžio 17 d. sodybos šeimininko sprendimu, užnėrus metalinį trosą ir traktoriui patraukus, jis buvo nugriautas. Dalis medinių konstrukcijų supjaustyta.
Elementų išsaugojimas. Nugriauto malūno įrangą sutiko perimti Lietuvos liaudies buities muziejus. 2009 m. iš griuvėsių ištraukta ir į muziejų pergabenta: ketinė sparninio veleno kryžmė (galva), statvolio viršutinė ir apatinė ašys su apkaustais, kitos metalinės dalys (smeigės, apkabos, varžtai, veržlės), du apatiniai reguliuojami guoliai, dvi verpstės, dvi girnų poros (viena pora akmeninė), žirklių girnoms nukelti metalinės dalys (sąrašas pagal įrenginių priėmimo–perdavimo aktą). Pervežta įranga muziejuje sunyko. Ketinė sparninio veleno kryžmė atsidūrė Žemaičių muziejuje „Alka“ ir eksponuojama Žemaitijos kaimo ekspozicijoje Telšiuose.

MALŪNO APRAŠYMAS: aplinka
Malūnas buvo prie kelio Šlapakiai–Byvainiai, apie 20 m į pietryčius nuo jo. Stovėjo buvusios malūnininko sodybos kieme, už 16 m nuo gyvenamojo namo. Išliko 1936 m. statytas namas ir tvartas, abu, kaip ir malūnas, drėbti iš molio.

MALŪNO APRAŠYMAS: statinys
Statytas iš plūkto molio, iš išorės apkaltas vertikaliomis lentomis. Nupjauto kūgio formos, trijų aukštų su pusaukščiu. Pamatas lauko akmenų, rištų kalkių skiediniu. Kepurė buvo aštuoniakampė, dengta malksnomis. Remiantis 1982 m. matavimais, malūno aukštis iki kepurės 8,8 m; skersmuo su išorinėmis sienomis apačioje 10,86 m; sienos storis kartu su apkalo konstrukcija apačioje 1,12 m; skersmuo iš vidaus (be išorinių sienų) viršuje ties kepure 2,5 m. Pirmo aukšto aukštis 2,8 m, antro 2,9 m, trečio 2,55 m, ketvirto pusaukščio 0,55 m. Visos perdangos medinės. Pirmame aukšte dvejos durys. Pagal 1982 m. malūno brėžinį.

MALŪNO APRAŠYMAS: įranga
Remiantis dosjė, 1996 m. buvo išlikusi ši įranga: statvolis su viršutiniu ir apatiniu krumpliaračiais, verpstės su šulračiais, du komplektai girnų, sparninis velenas su krumpliaračiu ir ketine kryžme, taip pat papildoma transmisija, kuri buvo pritaikyta skiedroms pjauti. 2006 m. dar paminėti kepurės pasukimo meškos likučiai ir stabdis. Pagal 1996 m. dosjė ir 2006 m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą (projektas).
Remiantis 1982 m. brėžiniu ir matavimais: pirmame aukšte buvo 2,72 m skersmens statvolio didysis varantysis krumpliaratis, įrengtas 1,75 aukštyje, du 0,6 m skersmens verpsčių krumpliaračiai, papildoma transmisija, stovėjo 3 m ilgio piklius; antrame dvejos girnos; statvolio viršutinio sparninio krumpliaračio skersmuo apie 3,58 m; statvolio skersmuo 0,55 m; buvo maišų kėlimo mechanizmas. Pagal 1982 m. malūno brėžinį.
Ant malūno sparnų ketinės galvos išlietas užrašas:
„No. 15.
MASCHINEN-FABRIK
&
EISENGIESSEREI
von
G. PIRWITZ & Co. RIGA
1882.“

PAVELDOSAUGA
1993 m. įtrauktas į Naujai išaiškinamų paminklų sąrašą (IP2356/1–2/I). 2007 m. objektas savavališkai nugriautas. 2013 m. jo paveldosauginis statusas panaikintas.

KITA
(1) 2008 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono Policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nekilnojamosios kultūros vertybės nugriovimo. Kazys Vaitekūnas liudijo: „Dėl malūno pas jį [Kazį Vaitekūną] nebuvo atvykęs joks pareigūnas, nėra gavęs jokio dokumento apie malūno vertę, todėl jis nežinojo, kad jo namų valdoje stovintis senas malūnas turi kokios nors kultūrinės vertės ir, kad jis turi tą malūną saugoti.“ Kultūros paveldo departamento klausta: „[A]r buvo atlikti [1996 m. paminklosauginės ekspertizės] akte siūlomi padaryti veiksmai, dėl didelės kultūrinės reikšmės vertybės – Šlapakių kepurinio vėjo malūno su įrengimais išsaugojimo? Jei niekas nebuvo atlikta […], tai kodėl delsta? Kas buvo įpareigotas tai atlikti?“ 2008 m. rugsėjo 21 d. nusikalstama veikla įtartas Vaitekūnas mirė, tyrimas nutrauktas.
(2) Nuspręsta, kad sunaikintą malūną netikslinga atkurti (to reikalauja teisės aktai), nes tam reikėtų „milžiniškų“ lėšų ir mokslinių metodinių žinių.
(3) 2009 m. prie malūno griuvėsių pastatytas savotiškas atminties ženklas – malūno pavidalo pavėsinė su sparnais. Greta sodintos gėlės, sudėti malūno įrenginių likučiai.

Vietovardžių variantai:
●  Šlapakiai: Slapakiai.

Asmenvardžių variantai:
●  Vaitekūnas: Vaitekunas, Vaitiekūnas.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

Parengė Salvijus Kulevičius
salvijus.kulevicius@if.vu.lt
Atnaujinta 2020 12 31