Žvėryno vandens malūnas
(Latvių g. 64, Vilniaus m.)
Šiaurės vakarinėje Žvėryno mikrorajono dalyje, netoli Neries, kur Šaltupio upelis daro staigų posūkį į vakarus, dar šią žemę valdant Radviloms, XVII a. buvo iškasti du tvenkiniai ir pastatyti du vandens malūnai. XIX a. pabaigoje abu tvenkiniai buvo sujungti, o malūnas, esantis toliau nuo Neries, sunyko. Matyt, tuo metu buvo renovuotas ir dabar išlikęs mūrinis vandens malūnas. Akivaizdu, kad vandens nuolatiniam malūno darbui trūko, todėl jame buvo pastatytas ir prancūziškas garo variklis. XX a. pradžios fotografijoje matomo malūno pastato viena dalis dviaukštė, kita, arčiau upelio, – vienaukštė, mediniais skliautais, dvišlaičiu stogu. Ant upelio vagos buvęs priestatas – greičiausiai turbinos kamera arba vandens rato pastogė. Dar ir pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui malūnas malė grūdus.
1950 m. malūnas pertvarkytas. Matyt, tuo metu visas malūno pastatas perstatytas į mūrinį, dviaukštį. Pastatas tinkuotas, dvišlaičiu stogu, jame buvo įrengtos gelžbetoninės perdangos. Fasadai santūrių architektūrinių formų, langai išdėstyti neritmiškai. Tai buvo ilgiausiai Vilniuje dirbęs vandens malūnas. Šiuo metu jis perstatytas į gyvenamąjį namą, užstatyta ir aplinka į pietus nuo jo.
Zenonas Baubonis