Pamūšio vėjinis malūnas
Jonas Treškevičius
Pakruojo rajono vėjiniai malūnai, Pakruojis, 1980 m. LII, Etnografijos sektoriaus archyvas, Byla Nr.893, p.195-197.
Statytas XIX a. pabaigoje. Atrodo, kad statybos meistras bus latvis Bredekis. Pradžioje stovėjęs Gegiedžių kaime, Pašvitinio apyl. 1920 metais malūną nusipirko ,,amerikonas” Giedraitis Juozas. Į Pamūšio kaimą vežė arkliais dalimis apie savaitę laiko, padedant talkininkams.
Malūnas akmens pamatais, medinis, aštuoniakampis, be galerijos, smailia (anksąiau kupoline) kepure, turėjęs dvejas girnas – prastam malimui ir pikliui, triaukštis. Sienos ir kepurė apdengti lentelėmis. Pastatytas malūnas ant nedidelio pakilimo, upės Mūšos pakrantėje.
Gegiedžiuose malūnas buvęs su galerija, sienos buvę apdengtos horizontaliomis viena ant kitos truputį užleistomis lentomis. Malūnui panaudota statybinė mediena daugiausia klevo medžio, kampiniai sienojai – raudonosios eglės. Statinis volas (tas pats buvo ir Gegiedžiuose) apie 60 cm skersmens. Sparninis volas Gegiedžiuose naudotas medinis, Pamūšyje – špyžinis.
Kolūkiniais metais įvesta Elektra.
Apie 1935 metus savininkas nusipirko motorą. Pirko Kriūkuose (Joniškio raj.). Sumokėta 3000 litų. Vežė arkliais. Dar ir dabar išlikęs namelis, kuriame buvo įrengtas motoras. Esant geram vėjui ir sparnais maldavo.
1942 metais malūnas atiteko to paties kaimo valstiečiui Venslauskui Motiejui. Malūno savininkas jam buvęs patėvis.
Sparnais malti nustota apie 1950 metus.
Apie 1965 metus malūne įrengti valcai. Pirkti Rygoje. Dabartiniu metu valcai nebeveikia, malama tik prastai. Malūnu daugiausiai naudojasi kolūkiečiai. Už sumaltą 100 kg. javų mokama 75 kapeikos.
Girnapusės anksčiau prastam malimui naudotos lietinės, o akmeninės – pikliui. Liedavo ir priliedavo girnas čia pat., vietoje. Priliedavo iki 6-7 colių storumo. Medžiagą pirkdavo Šiauliuose. Liejimui naudojo titnagą, magneziją, chlorą.
Girnas iškaldavo pats savininkas. Iškalimui naudojo kūjelius smailiais ir papokštintais galais. Įrankius pagamindavo kaimo kalvis.
Sparnus prieš vėją pasukdavo ,,ožiuku”. Sukdavo tik viršutinę malūno dalį.
Malūnas vadinamas buvo ,,Angelski”.
Drobes, sparnams aptraukti, ausdavo namuose. Susiūdavo iš dviejų palų.
Dviems sparnams rekikėjo 24 metrų drobės. Plotis drobės buvo apie 1,60-1,80 metro. ,,Četrai” (sparnų drobės) tarnaudavo apie metus ir daugiau laiko.
Sparnų galuose būdavo įtaisytos išimamos apie 3 metrus ilgio vėjo lentos.
Girnapusę, iškalimui ar priliejimui, iškeldavo geležiniu kranu. Anksčiau krano nebuvo. Girnų nukėlimui naudojo ,,ožiuką”, ,,štangą”, virvę, kylius, Kranas nupirktas 1920 – 1924 metais.
Maišus užtraukdavo į trečią aukštą besisukantys sparnai (apie 1927 m.), anksčiau – rankomis sukant veleną.
Maišams pavežti buvo dveji račiukai – vieni pirmame aukšte, antri – trečiame.
Žemės J.Giedraitis turėjęs 2 desincinus. Malūnas jam buvęs pelningas.
Savininkas maldavo padedant ,,zelniui”. Kurį laiką juo buvęs ir Venslauskas Motiejus.
Mokestis, prieš Pirmąjį Pasaulinį karą, buvo imamas nuo maišų. Smetonos laikais naudotos svarstyklės. Už sumaltą centnerį (50 kg.) javų, reikėdavo mokėti po 35 centus.
Maišai būdavo žymimi išpieštomis ar išsiuvinėtomis raidėmis, birkutėmis (lentelėmis) su savininko pavarde.